Lietuvos aukštųjų mokyklų medicinos ir sveikatos bei socialinių mokslų studentų fizinio aktyvumo įpročių sąsajos su valgymo sutrikimų simptomatika: vienmomentinis skerspjūvio tyrimas

LTValgymo sutrikimai – tai psichikos sveikatos sutrikimai, kurie klasifikuojami į nervinę anoreksiją, nervinę bulimiją, persivalgymą ir nespecifinius valgymo sutrikimus. Valgymo sutrikimai tiesiogiai susiję tiek su valgymo elgesio sutrikimais, tiek ir su sutrikusiu kūno įvaizdžio suvokimu. Dabartiniu metu vis dar nėra bendro konsensuso, kaip apibrėžti, konceptualizuoti ar gydyti nustatytą valgymo sutrikimu sergančių žmonių per didelį fizinį aktyvumą. Tyrimo tikslas – įvertinti sąsajas tarp fizinio aktyvumo įpročių ir valgymo sutrikimų simptomų Lietuvos aukštųjų mokyklų medicinos ir sveikatos bei socialinių mokslų studentų kohortoje. Šis vienmomentinis skerspjūvio tyrimas apibendrino patikros rezultatus, susijusius su kliniškai svarbių valgymo sutrikimų simptomų paplitimu Lietuvos aukštųjų mokyklų 21,5 ± 4,4 metų amžiaus studentų populiacijoje (n = 1210) vėlyvosios paauglystės laikotarpiu. Tyrimo duomenimis, kas penktam (19,5 proc.) Lietuvos aukštųjų mokyklų medicinos ir sveikatos bei socialinių mokslų studentui būdingi kliniškai reikšmingi valgymo sutrikimų simptomai. Padidintas fizinis aktyvumas kaip rizikos veiksnys 5 kartus padidina kliniškai svarbių valgymo sutrikimų simptomų raiškos tikimybę (pritaikytas galimybių santykis (GSp )= 5,0, 95 proc. pasikliautinieji intervalai (PI): 3,6–6,9) ir turi sasajų su studentiško amžiaus žmonių sutrikusiu kūno įvaizdžio suvokimu (GSp = 4,3, 95 proc. PI: 3,1–6,1). Lietuvos aukštųjų mokyklų vykdomos prevencinės ir intervencinės programos, skirtos antsvorio ar nutukimo paplitimui tarp studentų vėlyvosios paauglystės laikotarpiu mažinti, papildomai turėtų integruoti uždavinius, susijusius su teigiamo kūno įvaizdžio suvokimo formavimu. Raktažodžiai: fizinis aktyvumas, valgymo sutrikimai, aukštųjų mokyklų studentai, psichikos sveikata. [Iš leidinio]

ENEating disorders are a group of serious psychiatric disorders that are further classified into anorexia nervosa, bulimia nervosa, binge eating disorder, unspecified feeding or eating disorder and those characterized by both abnormal eating behaviour and distorted body image. There is still no consensus at present on how to define, conceptualize or treat identified excess levels of physical activity in people with eating disorders. The aim of current study was to assess the association between problematic physical activity use and the symptoms of eating disorders in a sample of Lithuanian higher education biomedical and social sciences students. This cross-sectional study provides the results for the eating disorder symptom screening in 1 210 Lithuanian higher-education students aged 21.5 ± 4.4, during emerging adulthood. The increased risk for developing eating disorders is typical of almost one in five (19.5%) of higher-education students. Increased levels of physical activity as a risk factor increases the likelihood of manifestation of symptoms of clinically important eating disorders 5 (five) times (adjusted odds ratio (ORadj) = 5.0, 95% confidence intervals (CI): 3.6–6.9) and have the association with impaired perception of the body image in students (ORadj = 4.3, 95% CI: 3.1–6.1). Higher-education school-based intervention programs in reducing the prevalence of overweight or obesity among students during emerging adulthood should focus on integration directions for positive body-image development. Keywords: physical activity, eating disorder, higher-education students, mental health. [From the publication]

• Lietuvos aukštųjų mokyklų studentų kūno masės indekso vertinimas 2022 m / Marius Baranauskas, Ingrida Kupčiūnaitė, Jurgita Lieponienė, Rimantas Stukas. Visuomenės sveikata 2023, Nr. 4 (103), p. 72-77.
• Paauglių kūno vertinimo, nerimo dėl socialinio išvaizdos priėmimo ir kūno suvokimo ryšys su mankštini mosi dažniu / Rasa Jankauskienė, Aušra Griciūtė, Daiva Vizbaraitė, Kristina Visagurskienė, Simona Pajaujienė, Brigita Miežienė. Visuomenės sveikata. 2011, Nr. 3 (54), p. 97-106.